žėglis

מė̃glis (vok. Segel) sm. (2) ArchIII197, DŽ, NdŽ, FrnW, KŽ; Q479, Sut, N, žėglỹs (4) K, Rtr, NdŽ, KŽ; L 1. laivo burė su stiebu: Padirbk žėglius iš dviejų karčių paremti koptoms J. Su žė̃gliais valtys buvo Klp. Vėtra apvertė valtį su žė̃gliais Šlu. Ir užkilo viesulys, ir ant šono krypst[a] žėglỹs (d.) Rsn. Per mares plaukia su žė̃gliais akrūtai Rg. Jeigu vėjas geras, tai su žėgliù penkių minučių neplaukiu per Nemuną Ilg. Su žė̃gliais skrenda Ktč. Geltonas laivelis, žalių šilkų žėgleliai KlvD77. Irklas po galva, tinklas po šonu, žėglelis apsikloti NS94. Ant vilnių iš tolimų kraštų atplaukia miestai su audekliniais žėgliais V.Kudir. Plaukti buvo pavėjui, tai laivas ėjo tik pusgariu, o į tą vietą buvo užtraukti žėgliai A1886,52. Anksti kelti, vėlai gulti, jaunam žėglùką taisyti (d.) Rsn. Ketinai laivą kurdinti, šilkų žėglužius siūdinti KlvD43. Mano bernelio mielas laivužis, rožėms rašytas žėglužis JV181. Prie laivų [dainose ir pasakose] randame minėtus „šilkų šniūrus“, „šilkais rašytus žėglužėlius arba burelius“ LTII555(Bs). Vėjas į žėglį įsisuko ir valtį apvertė Kel1933,94. Tavo žėglis buvo nuog išrašytų šilkų iš Egipto BBEz27,7. Tu žėglį neduok virsti BPI203. Aniemus žėglį [laivo] patraukus, toksai pasikėlė šturmas jūrėsa BPI198. Žėgliais paleistais akrūtu išbėgmi R10, MŽ13. 2. malūno sparnus aptempianti drobė: Vagys Gindulių Labrenčiaus malūną atplėšę … ir vieną naujį malūno žėglį pavogę LC1887,15. | prk.: Kaip gali palėkti orlaivyje tarp tų žėglių žmogus? Grk. 3. kartis, stiebas, ramstis: Pristatė žė̃glių sulig žmogaus didumo Lb. Stovi tik žė̃gliai, daugiau nieko Kp. Baisiai tiltas ilgas, viršuj kiek žė̃glių pridirbta Slm. Išpinojo žėgliùs, aplipino moliu i gyveno Pjv. Ai čia toks žė̃glis stovi, versim, statysim garažą Glv. 4. Lnkv stiebas: Jau seniai sulūžo žardo žė̃glis Skp.